Rumen asidosis em i wanpela komon metabolik sik long ol bulmakau bulmakau long taim bilong hai-konsentret gris stej, moa yet long intensive faming wantaim ol hai grein kaikai (olsem bikpela hap bilong kon na wit){{1} As bilong en em olsem rumen pH veliu i stap daunbilo long 5{3}}5, na dispela i mekim na ol i no inap kisim sik bilong ol liklik binatang. Dispela em i wanpela sistemik analisis na rot bilong stretim dispela hevi:
Ol as bilong sik
Ol samting bilong kaikai
Too high a proportion of concentrate (>60%), hariap fermentesen bilong stak long kamapim asid (espesiali stach i save kapsait olsem wit na bali).
Krud faiba i no inap (NDF<25%), reduced chewing and rumination, insufficient secretion of buffered saliva (bicarbonate).
Ol samting bilong menesmen
Komplitim kaikai i go antap hariap tumas (i no isi long senis).
Kaikai i no stret (olsem kaikai wantu tasol planti gutpela kaikai long bel i stap nating).
Ol narapela as:
Fid i bin graon gud tumas (ol stach rumen degradesen reit we i kam antap){{0}
Hat stres (i daunim drai mater intake, selektiv kaikai bilong gutpela kaikai).
Ol klinik mak
Akut asidosis:
- Tingting dipresen, lus bilong laik bilong kaikai, lusim pasin bilong tingting long wokabaut, pekpek wara (smel nogut, ol sit bilong yelo-grei lus).
- Ol bikpela kes inap kamapim wara i no gat wara, laminitis, sek na dai tu (bikpela mak bilong dai taim pH < 5.0).
Saidositsis (SARA):
- Ol kaikai bilong susu i go daun, na gris bilong susu i go daun (ol bulmakau bilong susu), ol sik bilong lek i go antap, na kala bilong kot i no gutpela tumas.
Nutrisen regulesen na ol samting bilong stopim
O optimaisesen bilong fomulasen bilong kaikai
Kontrol long reshio bilong gutpela kaikai i go long rafej
Ol gutpela kaikai bilong ol bulmakau i save gris i no ken winim 60% bilong ol drai samting bilong kaikai (ol i tok ol i mas mekim ol samting i no gutpela tumas, winim o wankain olsem 40%){2}}
Yusum ol hae kwaliti faeba sos (olsem alfalfa hay, oat hay) blong stimulatem rumminesen.
Seleksen bilong ol stak sos
Sit we i no strong tumas, oli laekem moa (olsem kon we i no gat stim long hem > kon > kon).
Putim sampela strong i no bilong stat (olsem molases, gris i no gat rumen).
Ol bafa na ol samting bilong skruim
Baking soda (1-1.5 % DM): daunim rumen asit.
Magnesium oksait (0.3-0.5% DM): sinergistik bafaring.
Yis kalsa: stebilisim rumen maikrobial flora.
Rekomendim yusimBusta bilong CJ Acidosis
Busta bilong CJ Acidosis Prodak Efikasi na Yusim
Prodak Efikasi:
Ol bikpela samting bilong bafa: longpela taim na gutpela regulesen bilong rumen asiditi, na daunim hevi bilong asidosis
Ol mineral i gat ol kristal: ol marasin i save kisim marasin bilong helpim ol man na histamin, ol i save pasim asidosis .
Ol samting i gat bikpela mak bilong en: kamapim gutpela helt bilong lek, daunim mak bilong rausim ol sik long lek
Ol vaitamin i wok: strongim strong bilong daunim sik, rausim ol fri radikel, na strongim bodi
Ol binatang jem i save helpim gut ol: lukautim gut helt bilong bel na helpim bodi long sakim sik .
Yusim: 20kg bilong dispela prodak i miksim wantaim 1000kg bilong konsentret fid saplimen, miksim gut pastaim long yusim, na mekim gut long yusim 50kg kon plaua long pre-dilute pastaim long yusim long lukim olsem ol i miksim.
Wok bilong lukautim kaikai
Sloslou transisen: Taem yu stap introdiusum ol hae-konsentret fid, inkrisim proporsen blong konsentret fid long 5% evri 3-5}}
Kaikai long ol lain: Kaikai inap tupela taim long wanpela de bilong abrusim pasin bilong kaikai planti tumas long wanpela taim.
Miksim TMR i wankain: Preventim piki kaikai (katim raf i go long 3-5cm).
Fasin blong givim kakae long monita: Stap lukaot gud sapos i gat kakae we i stap yet o spid blong fidim kakae i go daon.
Ol narapela mak
Noken givim kaikai i gutpela tumas: kon i save krungutim sais bilong ol liklik samting i winim o wankain olsem 2mm.
Preventem hat stres: mekem sua se i gat win i go insaed mo givim klin wota blong dring (ol buluk we oli wokem long han blong yu oli nidim blong ademap ol elektrolaiit).
Plan blong tritmen
1. Luksave long ol kes:
Stopim kaikai bilong kaikai hariap na givim rumen bafa (50-100g beking soda + 5L gutpela wara).
Injeksen insait long rop bilong 5% sodium baikarbonet (500-1000ml, ol i stretim bihainim pH bilong blut).
Ol probaiotik bilong saplaim (olsem laktik asit baktiria) bilong wokim gen ol liklik binatang bilong ol rumen.
2. stretim bilong kronik:
Putim ol laip baktiria redi (olsem Aspergillus oryzae) o selulase long kaikai.
Longpela taim bilong kisim ol B vaitamin (espeseli B1, bilong daunim ol mak bilong sik bilong skin bihain long asidosis).
Ol mak bilong lukluk na toksave pastaim
1. pH bilong wara bilong Rumen:
Ol i painim 4-6 aua bihain long ol i kaikai, pH: 5{2}}8 i sef.
2. mak bilong wok:
Ideal em 3-pela poin (ol i kamapim sofpela pekpek), pekpek wara o ol kaikai i no bin daunim i soim asidosis.
3. rutin bilong Blut:
Blut HCO₃……20 mmol/L o lactic acid i gat mak bilong blut i kamap.
Rumen wara pH
Ol i painim 4-6 aua bihain long ol i kaikai, pH: 5{2}}8 i sef.
Fekal mak
Ideal em 3-pela poin (ol i kamapim sofpela pekpek), pekpek wara o ol kaikai i no bin daunim i soim asidosis.
Ol pasin bilong blut
Blut HCO₃……20 mmol/L o lactic acid i gat mak bilong blut i kamap.
Ekonomik impak na longpela taim menesmen
Ol lus: Akiute asidosis i ken kamapim 10-20} mak bilong dai, na sabakuut asidosis i ken kamapim 15-30} daunbilo long hevi gain.
Ol as bilong en:
- Ol lain i save trenim ol pikinini long luksave long ol mak bilong sik pastaim.
- Yusum ol sistem blong fidim stret blong kontrolem amaon blong ful fid. Mo tu ademap ol rumen bafa long kaekae.


