Ol samting bilong gro na ol samting bilong helpim ol sipsip i save grisim ol

Jun 01, 2025

Larim wanpela toksave

 

 

 

Ol kaikai bilong ol sipsip i save mekim ol sipsip i kamap patpela i go antap hariap, ol i laik kisim hariap hevi bilong kaikai, na mekim gutpela moa long senisim kaikai na kamapim gutpela mit bilong en. Kaikai bilong olgeta de i mas kamap long rot bilong saiens bihainim mak bilong gris (ol i kirap, namel na leit step) na rot bilong grisim man (grasing + suplementari kaikai, ful haus kaikai).

Ol dispela em ol bikpela samting na ol gutpela tingting bilong ol kaikai bilong ol sipsip i save mekim ol sipsip i kamap patpela long olgeta step:

51

 

 

 

1.}…}}Pasin bilong stej divisen na ol mak bilong nutrisen

steij

Taim bilong grisim man long kirap bilong en (taim bilong helpim, 1-15 de)

Midel bilong grisim man (taim bilong gro, 16-45 de)

Leit i save mekim man i les (taim bilong daunim pikinini, 46 de long maketim)

Weit mak

20~30 kg(liklik) o mutton

30~45 kg

45~60 kg(maket)

Hevi mak bilong kisim hevi

150~200 g/de

200~300 g/de

250~350 g/de((fat deposit pastaim)

Nutrisen lukluk

Adapt long givim kaikai, promotim rumen divelopmen

Maksimais gro bilong masol

Impruvum kwaliti blong mit

 

2. Ol bikpela samting bilong kaikai

Eneji

Rikwaemen: Ol sipsip we oli gat gris oli nidim wan kaekae we i gat hae paoa, speseli long taem afta, oli nidim blong mekem se namba blong stak mo gris i kam antap blong .

Metabolik eneji (ME): 2.6~2.8 Mcal/kg DM long stat, 2.8~3.2 Makal/kg DM long bihain.

Ol bikpela samting: kon (bikpela stak), bali, bran, oil bilong diwai (liklik add).

01

Protine

Ol i mas kisim bikpela protin long kirap bilong helpim ol masol long kamap bikpela, na ol inap daunim stret long bihain long dispela hap bilong dispela taim bilong yumi.

Krud protin (CP): 14%~16% long kirap bilong en, 12%~14% long namel step, na 10%~12% long bihain step.

Ol samting i gat gutpela mak bilong protin: kaikai bilong soyabin, kaikai bilong rep, kaikai bilong kotensid (detoxified), urea (ol sipsip i gat mak bilong en, bilong ol sipsip i bikpela pinis).

02

Faiba

Askim: Holim helt bilong rumen na stopim asidosis.

Neutral diterjen faiba (NDF): I winim o wankain olsem 30% (ol raf akaun i no liklik long 20%).

Source: hai-kwaliti gras (olsem alfalfa), silage kon, straw (amoniesen tritmen).

03

Ol mineral na ol vaitamin

Kalsium (Ca): 0.5%~0.8% (i stret wantaim fosforas).

Fosforas (P): 0.3%~0.5%.

Sol (NaCl): 0.5%~1.0% (fri lik).

Ol samting bilong traim: zinc (Zn), kopa (Cu), selenium (Se), kobalt (Co) (i saplai long rot bilong premiks){{0}

Ol Vitamin: A, D, E (long stopim hevi bilong tingting na bun).

04

 

3. Rekomend fomula bilongCJ sipsip i grisim em pastaim.

Yusim: Miksim wankain wantaim ol narapela samting bilong kaikai long ol dispela mak pastaim long yusim

Feeding stej

Kon%

Bran%

Soyabin meal %

Kek bilong repid %

Kettonsid kek %

CJ premix %

i save mekim yu i kamap patpela pastaim

45

15

16

10

10

4

Leit gris

65

7

7

7

10

4

 

Taim ol i inapim stret ol kaikai bilong wanwan step, mak bilong ol sipsip i save kamap long olgeta de inap go antap long 20%~30%, na dispela i mekim taim bilong maketim na mekim gutpela wok long sait bilong ekonomi i kamap gutpela moa . CJ i tok: stretim gut fomula i bihainim ol risos bilong kaikai tru (olsem ol lokol agrikalsa na sait lain prodak) wantaim CJ sipsip premiks{3}} bilong ol CJ sipsip premix. bilong CJ sipsip premix. .

 

Ol hevi na ol samting bilong daunim hevi bilong ol Sip bilong sipsip

Problem 1: Hevi i go antap isi isi

→ Sekim sapos protin na strong i no inap, o sapos i gat ol parasit (deworm oltaim).

Problem 2: Diaria o asidosis

→ Daunim mak bilong konsentres i go antap, rumen asidosis long ol sipsip i save grisim man (e.g{1}}, putim moaCJ DWJ 701D).

Problem 3: Mit i liklik tumas

→ Inkrisim eneji konsentresen long bihain taim (e.g{1}}, putim 2%~3% plant oil).

 

 
Askim wok painimaut